„Žmonės prie stalo kelia tokius klausimus, nežino, kur dėti tų pinigų. Galim pasakyti, kur dėti. Pirmas dalykas, slėptuvės. Prasidės karas, vyrai norėtų ginti tėvynę, bet kaip jie gins, jeigu nėra, kur padėti šeimų. Antra, oro gynyba. Trečia, visuotinis šaukimas, vokiečių brigada“, – sako „4 procentų“ valdybos narys Arnas Stuopelis.
„Esmė ta, kad dabar biudžete yra labai didelė skylė pinigų ir kadangi reikia jų surasti, labai blogai, kad prisidengiama gynybos klausimu“, – įsitikinęs valstiečių atstovas Dainius Gaižauskas.
Išvardijo, kam būtų skirti pinigai
Vis dėlto anot politikų, kam reikalingi pinigai, yra seniai aišku.
„Pirma – priimti vokiečių brigadą, antra – sukurti lietuvišką diviziją, trečia – šauktinių reformai įgyvendinti, ketvirta yra visi įsigijimai, tame tarpe ir oro gynybos sistemos. Ne „Patriot“, kurie yra labai brangūs, tie patys HIMARS, kitos sistemos“, – vardija konservatorių atstovas Paulius Saudargas.
Kad pinigų reikia, pritaria ir liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, tai, ką pirkti, turėtų įvardyti kariuomenė,
„Nėra čia ką diskutuoti – pinigų reikia. Bus kariuomenės patarimas, jie pasakys, ko reikia. <...> Turime kariuomenę, profesionalus, kurie racionaliai pasakys, kaip, kur, kada panaudoti tas lėšas“, – sako jis.
Laisvės partijos atstovė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad teiginiai apie prioritetų nebuvimą yra nesąmonės.
„Yra viskas suplanuota, yra aiškūs prioritetai. Vokiečių brigada yra absoliuti higiena, oro gynyba yra absoliuti higiena, visuotinis šaukimas yra suplanuotas, nacionalinė divizija yra suplanuota.
Yra pateikti skaičiai, koks yra poreikis iki 2030 m. Visa tai yra, reikia eiti toliau, ilguoju laikotarpiu planuotis įsigijimus. Technologijos modernėja, jos brangsta, jų šiandien neįsigysi, turi stotis į eilę. Tai yra tiesa. Bet atsiprašau, tiesiog meluoti ir svaigti tokias nesąmones, kad nieko nėra, yra tiesiog neadekvatu“, – sako A. Armonaitė.
„Laiko neturime“
Anot Andriaus Romanovskio, tai, kas bus perkama, turėtų būti specialistams ir ateities valdantiesiems skiriamas klausimas. Jo manymu, dabar svarbu sutarti ne dėl detalių, o dėl tikslo.
„Kada turėsite valdžią, vieni ar kiti, tada ir nuspręsite, kaip tuos pinigus panaudoti. Sutarkime dėl strateginio tikslo – 4 proc. Turime bendrą strateginį sutarimą“, – teigia jis.
„Leidžiu bent keliasdešimt tūkstančių kasdien Ukrainos gynybai ir galiu pasakyti, kad ten tikrai yra ką veikti. Grubiai šnekant, yra du lygiai – technologijų ir artilerija, fortifikacijos, pėstininkas. Mes turime žiūrėti ir į tai, ir į tai“, – sako J. Ohmanas.
Anot jo, vos per kelias savaites nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. žmonės nieko neprašyti suaukojo 40 mln. eurų.
„Mes turime suprasti, kad laiko neturime. <...> Su visa pagarba, susitarkite. Mes esame maža valstybė, mes turime būti sumanesni, greitesni ir vieningesni nei kiti, tada galbūt pavyks“, – teigia J. Ohmanas.
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. Peticiją, kuria norima paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai, jau pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad dauguma rinkėjų 4 proc. iniciatyvai pritaria.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
